NEIŠSENKANTI GYSLA

„Išsilaisvinus iš begalinės eilės nusivylimų, mūsų džiaugsmui nebuvo ribų. Mes buvome, tarsi likęs be duonos kąsnio aukso ieškotojai, kirstuku staiga palietę aukso klodą. Tėvas jaučiasi užkliudęs kažką geriau nei auksas. Tai jis gali pradžioje nesuprasti, kad atkasė begalinį klodą, kuris teiks pelną tik tuomet, jeigu jis dirbs visą likusį savo gyvenimą ir viską, ką iškasa stengsis atiduoti veltui.“

ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, psl. 113

Kai kalbuosi su naujai atėjusiu į A. A., mano praeitis žvelgia man tiesiai į veidą. Aš matau skausmą tose nevilties kupinose akyse, ištiesiu ranką, ir atsitinka stebuklas: aš tampu išgydytas! Mano problemos išnyksta, kai siekiu padėti jo virpančiai sielai.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI