Psichinė įtampa, frustracijos, nesaugumo jausmas, tikslo neturėjimas yra vieni pagrindinių stresą keliančių veiksnių. Psichosomatiniai tyrimai parodė, kad jie yra dažna migrenos, skrandžio opos, širdies smūgio, hipertenzijos, psichinių ligų, savižudybių arba tiesiog nelaimingo gyvenimo priežastis.
HANS SELYE*
Viena galimų psichologinio streso priežasčių yra ta, kad mūsų neramus protas nuolat skuba, beatodairiškai daro negarantuotas išvadas, puola priimti sprendimų ir dažnai neteisingai vertina įvykius ir žmones. Dėl to kūnas patiria nuolatinę įtampą. Jis neturi ramybės, visą laiką kažko trokšta, jaudinasi, tikisi, bijo, planuoja, gina, repetuoja, kritikuoja. Sustoti ir pailsėti gali tik tada, kai giliai miega – tuomet visas kūnas, o ypač nervų sistema, lengviau atsidūsta ir bando ištaisyti diena padarytą žalą.
Šią įtampą galima gerokai sumažinti sulėtinant protą. Tai – svarbiausias meditacijos tikslas. Tik tuomet galime į iškilusią problemą reaguoti ne kaip į stresą keliantį veiksnį, bet kaip į iššūkį, žadinantį mūsų norą panaudoti gilesnius, negu mes kada nors manėme esą apdovanoti, išteklius. Be to, meditacija padeda susitelkti ties esminiais dalykais. Tada protas dirba lėtai, bet užtikrintai, o atsidūrę streso sąlygomis gebame greitai atgauti fizines jėgas. Taip ištreniravę savo protą, į aplinkos įvykius ir žmones reaguosime nebe paskubomis ir bet kaip, bet gerai apgalvoję.
* HANS SELYE (1907 – 1982) – Kanados patologas fiziologas, tyrinėjęs ir daug darbų paskelbęs apie stresą.
