penktadienis, spalio 03, 2008

MŪSŲ NAŠTA NEPALENGVĖS...

Žala, kurią kitam padarėme, turėtumėm norėti atitaisyti, nebent mūsų visiškas prisipažinimas rimtai pakenktų tam žmogui, kuriam norime atlyginti skriaudą. Arba – ir tai labai svarbu – tai galėtų pakenkti kitiems žmonėms. Pavyzdžiui, negalime užkrauti savo nesantuokinių ryšių naštos nieko neįtariantiems vyrui ar žmonai.

Mūsų našta nepalengvės, neatsakingai užkrovus ją ant kitų pečių.

<<<>>>

Atlygindami skriaudas, turėtume būti nuovokūs, atidūs, malonūs, kuklūs, tačiau nereikia mums nei keliaklupsčiauti, nei su žeme lygintis. Būdami Dievo vaikai, ant savo kojų stovime ir nešliaužiojame prieš nieką.

1. DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, P. 84, 85.
2. ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, P. 72

Komentarų nėra: