Buda rodo kelią, o mes turime stengtis, kad nurodytą tikslą pasiektume.
BUDA
BUDA
Dvasiniai mokytojai mums yra tarsi kelio ženklai, nurodantys kelią į nemirtingumą, bet keliauti privalome patys. Tai suprantama. Juk važiuodami pro kelio ženklą greitkelyje nesitikime, kad jis įšoks į mašiną, atsisės prie vairo ir važiuos kur reikia, o mes galėsime ramiai snausti ant užpakalinės sėdynės. Dvasinės kelionės pradžioje negalime tikėtis, kad kiti žmonės atliks už mus tai, ką turime padaryti. Mes patys turime reguliariai medituoti ir išmokti būtinų dalykų.
Shri Ramakrishna kelionės pradžią lygina su „beždžioniuko kelione“, nes beždžioniukas, kol jo motina šokinėja iš medžio į medį, turi iš visų jėgų laikytis jos įsikibęs, antraip nukris ir susižeis. Tolesnę kelionę jis vadina „Kačiuko kelione“. Mat kačiukas, mielas ir bejėgis, tiesiog tupi ant tako ir kniaukia, kol motina sugriebia jį už sprando ir neša į saugią vietą. Taip ir žmogus tolesnėje kelionėje yra nešamas stipresnės negu jis pats jėgos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą