93/273 Balandžio 3

Buda rodo kelią, o mes turime stengtis, kad nurodytą tikslą pasiektume.

BUDA

Dvasiniai mokytojai mums yra tarsi kelio ženklai, nurodantys kelią į nemirtingumą, bet keliauti privalome patys. Tai suprantama. Juk važiuodami pro kelio ženklą greitkelyje nesitikime, kad jis įšoks į mašiną, atsisės prie vairo ir važiuos kur reikia, o mes galėsime ramiai snausti ant užpakalinės sėdynės. Dvasinės kelionės pradžioje negalime tikėtis, kad kiti žmonės atliks už mus tai, ką turime padaryti. Mes patys turime reguliariai medituoti ir išmokti būtinų dalykų.
Shri Ramakrishna kelionės pradžią lygina su „beždžioniuko kelione“, nes beždžioniukas, kol jo motina šokinėja iš medžio į medį, turi iš visų jėgų laikytis jos įsikibęs, antraip nukris ir susižeis. Tolesnę kelionę jis vadina „Kačiuko kelione“. Mat kačiukas, mielas ir bejėgis, tiesiog tupi ant tako ir kniaukia, kol motina sugriebia jį už sprando ir neša į saugią vietą. Taip ir žmogus tolesnėje kelionėje yra nešamas stipresnės negu jis pats jėgos.

92/274 Balandžio 2

Pasaulyje nedingsta jokia energija, o mintis ir veiksmas neatsiranda be rezultatų – dabartinių ar galutinių, matomų arba nematomų, jaučiamų arba nejaučiamų.

NORMAN COUSINS*

Jėzaus pavyzdys po tūkstančio metų įkvėpė Pranciškų Asyžietį, o šis buvo daugybės kitų žmonių įkvėpėjas: ir tada, kai gyveno, ir po mirties, iki pat dabar. Pranciškus garsėjo kaip puikus mokytojas, bet labiausiai žmonių širdys palenkė paprastu nesavanaudišku savo gyvenimu.
Gyvenimo pabaigoje, kartą keliaudamas į kalnus, jis pasijuto labai nusilpęs. Draugai nuėjo pas valstietį pasiskolinti asilo, kad Pranciškus galėtų joti. Išgirdęs, kam jie skolinasi asilą, valstietis prisiartino prie keliautojų būrelio ir paklausė: „Ar jūs esate tas brolis Pranciškus, apie kurį tiek kalbama?“ Kai vienas iš draugų galvos linktelėjimu tai patvirtino, žmogus pridūrė: „Tuomet stenkitės iš tikrųjų būti toks geras, kaip apie jus kalba, nes jumis tiki daugybė žmonių.“ Labai susijaudinęs Pranciškus pabučiavo valstietį atsidėkodamas už priminimą.
Nors nesame vargšai viduramžių vienuoliai, turime elgtis panašiai. Nepamirškime, kad mūsų gyvenimas – pavyzdys kitiems. Joks žmogus neturi teisės sakyti, kad jo gyvenimas nereikšmingas, kad jo žodžiai neturi vertės.

*Norman Cousins (1912 – 1969) – JAV žurnalistas, eseistas.

91/275 Balandžio 1 diena

Greitas protas yra liguistas. Lėtas liudija sveikatą. Ramus protas – dieviškumo ženklas.

MEHER BABA *

Mūsų modernioje civilizacijoje įsitvirtino nuomonė, kad maksimaliu greičiu dirbdamas protas dirba geriausiai. Bet lenktyniaujančiam protui trūksta laiko, kad užbaigtų mintį, o ką kalbėti apie minčių kokybę. Kai mąstome lėčiau, viską atliekame geriau. Pagerėja mūsų darbo kokybė, daugiau nuveikiame. Rami ir lygi minčių tėkmė tausoja mūsų nervų sistemą, dėl to, ištikus stresui, būname gyvybingesni, greičiau atkuriame fizines ir dvasines jėgas.

*Meher Baba (1894 – 1969) – persų kilmės indų mistikas.

LINKSMUMAS KELIA DVASIĄ

Linksmumas kelia dvasią ir padeda atkakliai siekti gėrio; todėl Dievo tarnas privalo visada būti geros nuotaikos.

Šv. Pilypas Neris

Kad esame linksmi, kai mums sekasi, natūralu. Tačiau šypsotis reikia ir tada, kai esame susinervinę.
Į pagalbą pasitelkime dvasines disciplinas: jas praktikuodami jausimės tokie saugūs ir taip stipriai su savo aukščiausiuoju Aš susiję, kad galėsime linksmi ir neprarasdami dvasinės pusiausvyros gyventi net šalia sunkaus būdo žmonių ir mokyti juos keistis į gerąją pusę.
Nesėkmė darbe ar labai įtempta diena universitete nėra priežastis būti nemandagiam ir nedėmesingam su aplinkiniais.
Pažinojau mažą trejų ar ketverių metų mergaitę, kuri visada būdavo geros nuotaikos. Bet štai vieną popietę pamačiau ją nusiminusią. Kai paklausiau, kas atsitiko, ji piktai atsakė: „Ar nematai, aš nemiegojau pietų miego.“
O dabar įsivaizduokite suaugusį žmogų, kuris grįžęs namo sako: „Nelįskite prie manęs. Aš nemiegojau pietų miego.“
Turtingos dvasios vyrai ir moterys iš kitų išsiskiria linksmumu. Jie linksmi ne dėl to, kad yra paviršutiniški, bet dėl gebėjimo giliai jausti.