72 Kovo 13

Mums reikalingi žmonės, galintys svajoti apie anksčiau niekada nepatirtus dalykus ir klausyti, kodėl gi jų nebuvo.

GEORGE BERNARD SHAW

Neseniai mačiau indų filmą apie kaimietį, kuris pirmą kartą išeina iš namų, kad nuvyktų į Bombėjų. Kai grįžo jį apsupo artimieji ir klausinėjo, ką jis matė tame didžiuliame mieste. Lakoniškas filmo herojaus atsakymas puikiai apibudina mūsų amžių: „Ten tokie dideli pastatai ir tokie maži žmonės.“
Jei kas nors paprašytų apibudinti šiuolaikinės visuomenės laimėjimus, vardytume daugybę puikių naujų technologijų, dangoraižius, cirkuliuojančius didžiulius pinigų srautus, bet nedaug tikrai išmintingų ir didžių vyrų bei moterų. Taip yra dėl to, kad šiuolaikiniams žmonėms trūksta ne gebėjimų, bet kilnių tikslų.
Kad maksimaliai save išreikštume, mums reikalingi tikslai, iškeliantys į paviršių vidinius mūsų turtus, talentus ir gebėjimus, apie kuriuos net patys nežinome. Mums reikia kliūčių, kurių negalima įveikti kitaip kaip tik pasitelkus drąsą ir kūrybiškumą. Su tokiais iššūkiais yra susidūrę visi garsūs sportininkai, mokslininkai, menininkai. Joks didelis laimėjimas nėra pasiektas lengvai.

EKNATH EASWARAN „PAMĄSTYMAI KIEKVIENAI DIENAI“

Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo.

EVANGELIJA PAGAL MATĄ (Mt 5,7)

Net jei mūsų protas pritaria šiems Kalno pamoksle pasakytiems žodžiams, mažai kas iš mūsų laiko juos skiria sau ir pagal juos elgiasi. Kol siekiame mums svarbių tikslų, gailestingumą paliekame nuošalyje. Norime prabangaus namo pušyne su vaizdu į jūrą, prestižinio darbo, sėkmės vaikams: beveik visi galvojame, kad šie dalykai gali padaryti mus laimingus.
„To nepakanka“,- ramiai pasakytų Jėzus. Mums reikia meilės, o jos galime gauti tik tiek, kiek kitiems duodame. Užuot tenkinęsi išoriniais dalykais, leiskime, kad kiekvienos mūsų dienos sprendimai, kaip ir ilgalaikiai darbai, būtų kupini meilės ir dėkingumo.
Tada, kad mus apsaugotų, sukils stiprios vidinės gyvybės jėgos. Jos saugos mūsų sveikatą, nes pajėgsime atsispirti fiziniams žalingiems įpročiams. Jos saugos mūsų dvasią, nes gebėsime būti ramūs. Mus supantys žmonės mumis žavėsis ir mus rems, nes matys, kad jais rūpinamės labiau negu savimi.

EKNATH EASWARAN „PAMĄSTYMAI KIEKVIENAI DIENAI“