KLASIKINĖ MALDA

„Viešpatie, padaryk taip, kad aš būčiau Tavo taikos ir ramybės pasiuntinys, kad neščiau meilę ten, kur gyvuoja neapykanta; atlaidumą ten, kur vyrauja blogis; vienybę ten, kur yra nesantaika; tikėjimą ten, kur tebėra abejonės; tiesą ten, kur viešpatauja melas; viltį ten, kur yra nusivylimas; džiaugsmą ten, kur yra liūdesys; šviesą ten, kur tamsa. Viešpatie, padaryk, kad nebūčiau guodžiamas, bet guosčiau kitus; kad suprasčiau, o ne tikėčiausi supratimo; kad mylėčiau, o ne . Kitiems atleisdami, gauname atleidimą. Mirdami gimstame Amžinam gyvenimui. Amen.“

DVYLIKA ŽINGSNIŲ IR DVYLIKA TRADICIJŲ, psl. 97

Nežiūrint, kur esu savo dvasinio augimo kelyje. Šv. Pranciškaus malda padeda man užmegzti sąmoningą kontaktą su Dievu kaip aš Jį suprantu. Manau, kad vienas iš mano tikėjimo Dievu pranašumų yra tai, kad aš Jo ar Jos nesuprantu. Esu tikras tik tuo, kad jeigu aš ir toliau tobulinsiu savo sąmoningą ryšį, tai žinosiu Jo valią sau pačiam ir turėsiu stiprybės tą valią išpildyti.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

PALENGVA DARYK, BET DARYK!

Reikalų atidėliojimas – iš tiesų tas pats tingėjimas, dviem žodžiais išreikštas.

<<<>>>

„Esu pastebėjęs, kad kai kas sugeba tvarkytis kai ką kartais atidėliodamas, bet retas žmogus sugeba gerai tvarkytis maištaudamas“.

<<<>>>

„Mums dažnai pavyksta pastatyti alkoholiką akis į akį su siaubingu pasirinkimu – „Mes, iš Anoniminių Alkoholikų, arba tai darome , arba mirštame“. Jeigu jis šią mintį įsisąmonins, tolesnis gėrimas jį tik dar labiau įtikins.

Kaip ne vienas alkoholikas yra pasakęs: „Man nebuvo kur dėtis. Turėjau apsispręsti – arba pas anoniminius alkoholikus, arba pas Abraomą. Ir štai aš čia, pas jus!”

Kaip tai mato Bilas A.A. gyvenimo būdas, Vilnius1999, psl. 322

ĮŽENGIANT Į SAULĖS ŠVIESĄ

„Tačiau visų pirma mes norėsime saulės šviesos; niekas daugiau negali augti tamsoje. Meditacija yra mūsų žingsnis į saulę.“

As Bill sees it, psl. 10

Kartais manau, kad neturiu laiko maldai ir meditavimui, pamiršdamas, kad visada rasdavau laiko išgerti. Rasti laiko įmano viskam, jei tik pakankamai to noriu. Pradedant meldimosi ir meditavimo rutiną, gera mintis būtų skirti tam kažkiek laiko planingai. Iš ryto aš perskaitau puslapį iš mūsų bendrijos knygų, vakare eidamas gulti, sakau: „Ačiū Tau Dieve.“ Kai malda taps įpročiu, aš skirsiu tam daugiau laiko, net nepastebėdamas, kad tai sudaro mano tokią užimtą dieną. Jei turiu problemų melsdamasis, aš tik kartoju Dievo Tėvo maldą, nes ji tikrai apima viską. Tada aš pagalvojau apie visa, už ką galiu būti dėkingas, ir sakau padėkos žodžius.
Man nereikia užsidaryti tam, kad pasimelsčiau. Tai gali būti padaryta ir pilname žmonių kambaryje. Aš tik kuriam laikui įsivaizduojamai pasitraukiu. Su laiku aš suprasiu, kad žodžiai man nebereikalingi, nes Dievas girdi mano mintis tyloje.

KASDIENIAI APMĄSTYMAI, psl. 322