Pagrindinė mūsų ydų priežastis buvo egoistinė baimė; baimė prarasti tai, ką jau turime, baimė negauti to, ko norime. Gyvendami su nepatenkintais reikalavimais, mes nuolatos jutome nerimą ir nepasitenkinimą. Neturėjome ramybės, kol nesuradome priemonių savo reikalavimams sumažinti.
<<<>>>
Nors baimė dažniausiai griauna, supratome, kad baimė gali taip pat atvesti prie geresnių dalykų. Baimė gali privesti prie apdraudimo, prie kitų žmonių gerbimo. Gali parodyti kelią į teisingumą, kaip ir į neapykantą. Kuo daugiau turėsime pagarbos bei teisingumo jausmų, tuo daugiau rasime tos meilės, kuri daugiau gali iškęsti, kuri laisvai dovanojama. Taigi baimė nebūtinai visuomet tik griauna, nes jos pasekmės gali privesti mus prie teigiamų vertybių.
1. Dvylika žingsnių ir dvylika tradicijų, psl. 76
2. Grapevine, 1962, Sausis
