MŪSŲ VAIKAI

„Nustojusiam gerti alkoholikui gali būti sunkumų, atkuriant draugiškus santykius su savo vaikais,...Ilgainiui vaikai pamatys, kad tėtė jau yra kitoks žmogus. ...“

Anoniminiai alkoholikai, psl. 118

Kelyje į pasveikimą aš gavau dovaną, kurios negalima nusipirkti. Tai buvo atvirukas nuo mano sūnaus, besimokančio koledže. „Tėti, tu negali įsivaizduoti, kaip džiaugiuosi, kad viskas gerai. Su gimtadieniu, myliu tave. „ Sūnus man buvo man buvo sakęs, kad anksčiau jis mane mylėjo. O paskutinių Kalėdų atostogų metu verkdamas pasakė: „Tėti, aš myliu tave! Nejaugi nematai, ką tu sau darai?“ Aš nemačiau. Sukrėstas aš apsiverkiau, bet šį kartą, gavus sūnaus atviruką, tos ašaros buvo džiaugsmo, o ne nevilties ašaros.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

KAS IŠ TO PYKČIO?

Gerai išsiaiškink, kas tave veda ir kas trukdo eiti pirmyn, ir pasirink išminties kelią.

Kai supykstate, nekaltinkite savęs. Iš to mažai naudos. Pabandykime išsiaiškinti, kaip atsiranda pyktis. Įsivaizduokite, kad protas yra mūsų kūno – pastarąjį įsivaizduokite kaip automobilio važiuoklę – variklis, o pyktis variklio gedimas. Deja, apie automobilio variklį mes dažniausiai žinome daug daugiau negu apie savo protą. Pavyzdžiui, net nenutuokiame, kur yra proto įjungiklis/išjungiklis. Dėl to mūsų „variklis“ mintis generuoja ir dieną ir naktį, be pertraukos. Nerimas, įžeidumas ir pyktis suvartoja daug gyvybės energijos. Tai tas pats kas palikti variklį garaže veikianti tuščiąja eiga per visą naktį. Tada rytą, kai reikės važiuoti į darbą, teks automobilį stumti į pakalnę.
Mums reikia išmokti protą sulėtinti ir „išjungti“, kai važiuoti nereikia. Tuomet be reikalo neeikvosime gyvybingumo – kuro, be kurio neįmanoma pasiekti nė vieno norimo svarbaus gyvenimo tikslo.

EKNATH EASWARAN "PAMĄSTYMAI KIEKVIENAI DIENAI"

BUDRUMAS

„Amžinai pasikartojanti tiesa: sykį tapsi alkoholiku – visam laikui alkoholikas. Jei planuojame nustoti gėrę, neturime puoselėti vilties, kad kada nors būsime alkoholiui atsparūs.“

ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, psl. 27-28

Šiandien aš esu alkoholikas. Rytoj tai bus nesvarbu. Mano alkoholizmas gyvena manyje ir gyvens amžinai. Privalau niekada nepamiršti, kad aš esu. Alkoholis tikrai mane nužudys, jei man nepavyks jo atpažinti ir pripažinti savo kasdienybėje. Aš žaidžiu ne tą žaidimą, kuriame pralaimėjimas reiškia laikiną atkritimą. Aš turiu reikalą su savo liga, kuri yra neišgydoma. Ją galima tik pripažinti ir būti budriam kiekvieną dieną.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI

NEIŠSENKANTI GYSLA

„Išsilaisvinus iš begalinės eilės nusivylimų, mūsų džiaugsmui nebuvo ribų. Mes buvome, tarsi likęs be duonos kąsnio aukso ieškotojai, kirstuku staiga palietę aukso klodą. Tėvas jaučiasi užkliudęs kažką geriau nei auksas. Tai jis gali pradžioje nesuprasti, kad atkasė begalinį klodą, kuris teiks pelną tik tuomet, jeigu jis dirbs visą likusį savo gyvenimą ir viską, ką iškasa stengsis atiduoti veltui.“

ANONIMINIAI ALKOHOLIKAI, psl. 113

Kai kalbuosi su naujai atėjusiu į A. A., mano praeitis žvelgia man tiesiai į veidą. Aš matau skausmą tose nevilties kupinose akyse, ištiesiu ranką, ir atsitinka stebuklas: aš tampu išgydytas! Mano problemos išnyksta, kai siekiu padėti jo virpančiai sielai.

KASDIENINIAI APMĄSTYMAI