DIEVO RANKOSE

Žvelgdami atgal į praeitį suvokiame, kad tai, ką gavome save pavedę Dievo globai, buvo geriau negu bet kas kita, ką būtume galėję numatyti.

Mano depresija vis gilėjo, tapdama nepakeliama, kol galų gale man pasirodė, jog esu pasiekęs patį dugną. Paskutinė mano išdidaus užsispyrimo užuomina tam kartui buvo sutriuškinta. Nelauktai sušukau: „Jeigu Dievas yra, tegul pasirodo. Esu pasiruošęs daryti bet ką, bet ką.“ Staiga kambarį apšvietė ryški, balta šviesa. Ekstazės pagautam atrodė, kad stoviu ant kalno, kad pučia ne oro, bet dvasios vėjas. Tuomet pritrenkė suvokimas, jog esu laisvas žmogus. Pamažu ekstazė atslūgo. Gulėjau lovoje, tačiau tuo metu buvau kitame pasaulyje, naujame sąmonės pasaulyje. Prie savęs ir savyje pajutau nuostabų Buvimą ir sau pagalvojau: „Štai pamokslininkų Dievas!“

Kaip tai mato Bilas